kvėsterti

kvė́sterti, -i (-ia), -ėjo 1. mostelti: Melnyčios sparnai kvė́sterėjo (kai vėjas papūtė) Iš. 2. tr., intr. pažerti, mesti: Mergelė miglą skustą kvėsteria, ir nesiregi, kur joj aina (ps.) Vlk. | Kap kvė́ster[ėj]au (švystelėjau, paleidau) akmeniu galvon, tai ir ištiesė kojas Vrnv.